Įmonės naujienos

Pasodinti medį – kiekvieno doro piliečio garbės reikalas ir pareiga. Tačiau šių puikių ir neabejotinai reikalingų augalų sodinimas – tai ne tik duobės padarymas žemėje ir augalo įdėjimas. Sodinant medį, ypatingą dėmesį reikia skirti jo augavietės paruošimui ir sodinuko pasodinimo į žemę gyliui.

Pirma užduotis norint įveisti sodą – tinkamai viską suplanuoti, t. y. numatyti, kokius medžius sodinti. Racionali strategija ne tiktai lemia vaismedžių derlingumą, bet ir pagerina jų atsparumą žiemos šalčiams bei palengvina viso sodo priežiūrą.

Natūralioje miško aplinkoje augančių medžių šaknys įsitvirtinusios turtingoje, gerai vėdinamoje dirvoje, pilnoje būtinų maistinių medžiagų ir dirvožemio mikroorganizmų. Dirva yra padengta nukritusiais lapais ir kitomis organinėmis medžiagomis, kurias organizmai suskaido, kad į dirvą išskirtų maistinių medžiagų.

Kokią situaciją šiuo metu stebite – ar Lietuvos miestai gerbia medžius ir siekia juos išsaugoti, ar vis dėlto įvairūs plėtros ir modernizavimo projektai medžius palieka nuošalyje? Galbūt šioje vietoje atsiranda ir takoskyra tarp gamtos entuziastų ir verslo/valdžios, kada požiūriai smarkiai skiriasi? Kaip tai vertinate?

Rugpjūčio gale praūžusi didžiulė vėtra nepagailėjo medžių. Vienas iš nukentėjusiųjų – ypatingasis Elmės šešiakamienis ąžuolas, prieš dvidešimt metų paskelbtas saugomu gamtos paminklu. Anykščių regioninio parko darbuotojai prie jo įrengė lankytojus įspėjančias lenteles, jog vaikščioti po medžiu nėra saugu

Lietuvoje priskaičiuojama apie pusė tūkstančio medžių, paskelbtų valstybės ar savivaldybių saugomais gamtos objektais. Daugiau nei 80 procentų jų – pušys. Įvairaus dydžio, formos ir amžiaus. Viena įspūdingiausių – Kalnelio daugiakamienė pušis, užburianti savo kamienų forma ir išlakių šakų gausybe.

Nors ši vasara per daug šiluma nevargina, visgi net ir trumpam paviešėję karščiai buvo sunkiai pakeliami. Praūžus trinkelizacijos bumui daugelis miestų tapo didžiule keptuve, kur karštą vasaros dieną išbūti kiek ilgiau – neįmanoma.

Europos arboristikos taryba (European Arboricultural Council, EAC), kurios nariais yra ir dvi Lietuvos asociacijos, ėmėsi aiškiau artikuliuoti želdinių priežiūros, globos, bendriau sakant, želdinių gerovės užtikrinimo klausimus ir rekomendacijas.

Praėjo beveik metai nuo Žagarėje praūžusios vėtros, suniokojusios istorinį dvaro parką ir apylinkių medžius. Tuomet buvo vienaip ar kitaip paveikti apie 2/3 Žagarės dvaro parko želdinių.

Profesinis smalsumas nuveda jei ne į pasaulio kraštą, tai bent tūkstantį kilometrų nuo namų. Tiek – tikrai ne riba stengiantis pažinti senų medžių pasaulį. Ne pirmą kartą patirties semiamės iš kolegų Medžio institute Vroclave.