Įmonės naujienos
Naujienos apie arboristiką ir medžių priežiūrą
Medžių sodinimas
Pasodinti medį – kiekvieno doro piliečio garbės reikalas ir pareiga. Tačiau šių puikių ir neabejotinai reikalingų augalų sodinimas – tai ne tik duobės padarymas žemėje ir augalo įdėjimas. Sodinant medį, ypatingą dėmesį reikia skirti jo augavietės paruošimui ir sodinuko pasodinimo į žemę gyliui.
Kiek iš tikrųjų „žali“ yra naujai sodinami medžiai?
Daugelis klausia, ką veikia arboristai, kai ištisai lyja ir neina dirbti lauke. Tai galiu pasakyti, kad mes skaitom, rašom ir jus pasidomėti tuo prašom. Bent jau aš kiekvieną laisvą minutę išnaudoju kokybiškiems moksliniams tyrimams studijuoti, savišvietai, o taip pat ir kitų švietimui.
Apie medžius miestuose. Pokalbis su Kristina Žalnierukynaite
Kokią situaciją šiuo metu stebite – ar Lietuvos miestai gerbia medžius ir siekia juos išsaugoti, ar vis dėlto įvairūs plėtros ir modernizavimo projektai medžius palieka nuošalyje? Galbūt šioje vietoje atsiranda ir takoskyra tarp gamtos entuziastų ir verslo/valdžios, kada požiūriai smarkiai skiriasi? Kaip tai vertinate?
Medžiai mieste: svarbu ne skaičius, o tinkamos rūšys ir nuolatinė specialistų priežiūra
Nors ši vasara per daug šiluma nevargina, visgi net ir trumpam paviešėję karščiai buvo sunkiai pakeliami. Praūžus trinkelizacijos bumui daugelis miestų tapo didžiule keptuve, kur karštą vasaros dieną išbūti kiek ilgiau – neįmanoma.
Europos arboristikos konferencijų įžvalgos: ko galime pasimokyti?
Per paskutinius ketverius metus teko dalyvauti keliose Europos arboristikos tarybos ar jos narių – nacionalinių asociacijų – arboristikos konferencijose. Darsyk apžvelgsiu aktualią tematiką iš Vienos (Austrija, 2021), Merano (Italija, 2022), Brno (Čekija, 2022) ir Zadaro (Kroatija, 2024) konferencijų, pateikdama naujausias idėjas, arboristikos technologijas ir mokslininkų įžvalgas.
Vienos pamokos: už tai, ką neseniai turėjome veltui, dabar mokami milijonai
Turbūt dar nespėjote pamiršti gana vėsių lietuviškų vasarų su nuolat „kiauru“ dangumi, retomis karštomis dienomis ir medžiais bei daugybe krūmų visur. Jų buvo pilnos gatvės, aikštės, paupiai, šaligatviai vasaromis skendo žalumoje, o rudenį – spalvotuose lapuose.
Kad miestai nedegtų ir neskęstų, receptas – tas pats
Straipsnyje analizuojama, kaip miestai gali prisitaikyti prie klimato kaitos (karščių ir liūčių) pasitelkdami žaliąją infrastruktūrą. Pristatoma Brno (Čekija) patirtis, „Atviro sodo“ pavyzdys ir kodėl oro kondicionieriai nėra išeitis, o vanduo ir medžiai – geriausi miesto vėsintojai.