Europos arboristikos konferencijų įžvalgos: ko galime pasimokyti?

Europos arboristikos konferencijų įžvalgos: ko galime pasimokyti?
Per paskutinius ketverius metus teko dalyvauti keliose Europos arboristikos tarybos ar jos narių – nacionalinių asociacijų – arboristikos konferencijose. Darsyk apžvelgsiu aktualią tematiką iš Vienos (Austrija, 2021), Merano (Italija, 2022), Brno (Čekija, 2022) ir Zadaro (Kroatija, 2024) konferencijų, pateikdama naujausias idėjas, arboristikos technologijas ir mokslininkų įžvalgas.

Konferencija Vienoje: dėmesys miesto medžiui būtinas

Jau keliolika metų Lietuvos miestuose stebime situaciją, kai su užsidegimu naikinamos žaliosios erdvės, miestai „nupliko“, įsispraudė į trinkelių korsetus, ir staiga pasidarė karšta... Tai, ko taip siekėme, tapo prakeiksmu – didžiule keptuve karštą vasaros dieną.

Akys ir kūnas ieško šešėlio, bent nedidelio, vėsą skleidžiančio medelio. O kaip tik šiuos augalus patys ir naikiname lengva ranka. Kai kur, mažesniuose miestuose, jų dar likę nemažai, tačiau gal iš tos statybinės inercijos jie vis dar nevertinami, pažymint brandų, sveiką medį tik kaip paprasčiausią stulpą su viena, gilyn einančia šaknimi.

Austrijos sostinė 2021 m. rodyta kaip miesto želdinių priežiūros pavyzdys, jai įteiktas Europos medžių miesto apdovanojimas. Vienos miestas – puikus gerosios praktikos pavyzdys, kuriuo gali sekti kiti Europos miestai. Austrijos sostinės savivaldybė išlaiko visą miesto Parkų ir sodų departamentą, kuriame dirba per šimtą specialistų, prižiūrinčių daugiau nei pusę milijono medžių.

„Miestas – kempinė“ (Sponge City)

Prieš kelis metus Viena pradėjo įgyvendinti „miesto kempinės“ koncepciją (angliškai Sponge City). Austrai suprato, kad miestuose medžių dirvožemio plotas yra menkas ir labai sutankintas.

Sponge City technologija iš esmės reiškia dirvožemio pritaikymą specialiai medžių šaknims ir lietaus vandens nukreipimą į šaknyną, o ne į nuotekų kanalizacijos sistemą. Šią sistemą aktyviai propaguoja profesorius Stefanas Schmidtas. Tai išsprendžia kelias problemas: sulaikomas, garinamas ir filtruojamas lietaus vanduo, kuris tuo pat metu kondicionuoja aplinką ir drėkina miesto želdinius.

Ten, kur nėra galimybės įrengti automatinio laistymo, medžiai drėkinami įprastiniu būdu. Tam tikslui miestas įdarbinęs 150 žmonių, turi 50 laistymui pritaikytų automobilių, kasdien po medžiais išliejama per 300 tūkst. litrų vandens. Jaunų medelių polajyje taip pat kabinami laistymo maišai – tokių Vienoje aptarnaujama net 12,5 tūkstančio.

Meranas: svarbu ne skaičius, o kokybė

Kaip minėta aukščiau, Viena kasmet į gatves pasodina penkis su puse tūkstančio naujų medžių. Ir tai nėra daug, palyginus kiek jų deklaruoja kai kurie kiti Europos miestai.

Metinėje Europos arboristikos tarybos (EAT) konferencijoje Merane (Italija) buvo akcentuota, kad klimato kaitos akivaizdoje svarbu ne medžių skaičiai mieste, o tinkamos rūšys ir nuolatinė jų priežiūra. Kai kurie politikai skelbia naujų medelių sodinimo bumą, stebindami įspūdingais – milijoniniais – skaičiais. Tačiau specialistus tokie skaičiai gąsdina.

Kaip teigia Florencijos agrarinių mokslų universiteto arboristikos profesorius Frančesko Ferrini (Francesco Ferrini), nereikėtų tikėti pažadais, grįstais išpūstais skaičiais. Neretai sodinama nekokybiškai, nenumatant jokios tolesnės priežiūros. Daugeliu atvejų medžiai nudžiūsta jau po kelių mėnesių.

Pasak profesoriaus Stefano Schmidto, dar niekada nesodinome tiek daug medžių, kurie išgyvena labai trumpai. Dirvožemyje po kietomis dangomis yra mažai vietos šaknims, trūksta oro ir vandens. Todėl medžiai, įkalinti savotiškame mažame vazonėlyje, žūva vėliausiai po 20 metų.

Lietuviškas kontekstas

Į šią problemą atkreipia dėmesį ir Lietuvos dendrologai. Pasak dr. Laimučio Januškevičiaus, problema dėl medžių sveikatos būklės miestuose yra gana sena – dažnai dėl to kaltas netinkamas medžių genėjimas bei netinkamai parinktos rūšys.

Dabartinė Lietuvos miestų medžių įvairovė lengvai pažeidžiama, nes dominuoja viena medžių rūšis – liepos. Paskutiniu metu miestuose jos kenčia nuo grybinės ligos – liepų tirostromozės. Ligos plitimą galima sumažinti auginant atsparesnes rūšis – grakščiąsias (Tilia x euchlora) ir didžialapes (Tilia platyphyllos) liepas.

2015 m. naują augalų sąrašą Lietuvos želdynams sudarė dendrologai Artūras Poškus ir Loreta Sadauskienė. Šiame sąraše – net 17 klevų pavadinimų, taip pat gudobelės, beržai, skroblai, bukai, tuopos, magnolijos bei ginkmedžiai.

Brno: kaip vėsinti miestus?

Konferencijos „Kad miestai nekaistų...“ Brno (Čekija) metu kalbėta apie tai, kaip prisitaikyti prie klimato pokyčių. Nemažai Europos miestų rodo puikius pavyzdžius surinkdami lietaus vandenį ir naudodami jį vėsinimui, o ne leisdami jam tekėti į kanalizaciją.

Didžiulį įspūdį paliko vieta, kurioje vyko konferencija – Atviras sodas (Otevřená zahrada). Pastatas suprojektuotas taip, kad vėsintųsi beveik nenaudodamas elektros energijos, tualetuose naudojamas lietaus vanduo, stogai apželdinti.

Vanduo – natūrali šilumos saugykla

Daugybė tyrimų rodo, kad augmenija ir vanduo vėsina miestus geriausiai. Vanduo gali sugerti ir išskirti milžiniškus šilumos kiekius. Garavimo metu vanduo sugeria šilumą, o vėliau, kondensuojantis garams, šiluminė energija išsiskiria šaltose vietose, taip išlyginant temperatūrą.

Atvirame sode Brno nuolat atliekamas eksperimentas matuojant vandens srautą, tekantį per medžio kamieną. Trisdešimtmečio klevo matavimai rodo: karštu oru medis išgarina iki 60 litrų vandens, o vėsesniu oru – tik apie 2 litrus. Tai rodo, koks galingas vėsinimo mechanizmas yra medis.

Zadaras: senolių medžių priežiūra

Ne paskutinį vaidmenį žaliosiose infrastruktūrose vaidina ir medžiai senoliai. EAT metinėje (2024 m.) konferencijoje Zadare (Kroatija) visas dėmesys buvo skirtas būtent jiems.

Renginio metu įteiktas Europos medžių miesto apdovanojimas nedideliam Varaždino miestui. Jis sukūrė gerą medžių priežiūros sistemą, įdarbino sertifikuotus arboristus ir nurungė dvigubai didesnį Zadarą. Miestas turi rubriką „Arboristo užrašai“, kur gyventojai randa patarimų apie medžių priežiūrą.

Hetfildo miško pamokos

Arboristai iš visos Europos susidomėję klausė pasakojimo apie Hetfildo mišką (Didžioji Britanija). Tai bene geriausiai išlikęs senas miškas pasaulyje. XX a. aštuntajame dešimtmetyje ten augę senieji medžiai ėmė virsti. Specialistai nusprendė kai kuriuos didžiausius medžius polardiruoti (nupjauti viršūnes).

Deja, vienu kartu pašalinus lajos dalį, kuriai užaugti prireikė 200 metų, medžiai patyrė šoką. Teko iškirsti net 90 % taip apgenėtų medžių. Išmokę skaudžią pamoką, specialistai pradėjo naują eksperimentinį atstatomojo genėjimo režimą, trunkantį jau 30 metų, kuris dabar sėkmingai taikomas.


Už želdinius atsakingi asmenys turi sutelkti dėmesį į klimato kaitos poveikio mažinimą miestuose. Tam skubiai reikia naujos ūkinės praktikos, naujų technologijų diegimo ir bendradarbiavimo su tinkamais medžių priežiūros specialistais.


Kristina Žalnierukynaitė
Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė (KŽEG)

Šaltiniai:

  • Ferrini, F., Fini, A. (2019). View of Climate is changing: are we changing too? | Ri-Vista. Research for landscape architecture.
  • Petri, A. C., Koeser, A. K. et al. (2016). How Green Are Trees? — Using Life Cycle Assessment Methods.
  • Spinadel L. P. (2021). Sponge city principle for Smart Cities.
  • Lietuvos dendrologų draugija – Lietuvos miestams tinkamų medžių sąrašas.
  • Kapočiūtė, G., Kazlauskas, I. ir Znutaitė, G. (2022). „Žalioji infrastruktūra Lietuvos miestams“, Kraštovaizdžio architektūra.