Kiek iš tikrųjų „žali“ yra naujai sodinami medžiai?

Kiek iš tikrųjų „žali“ yra naujai sodinami medžiai?
Daugelis klausia, ką veikia arboristai, kai ištisai lyja ir neina dirbti lauke. Tai galiu pasakyti, kad mes skaitom, rašom ir jus pasidomėti tuo prašom. Bent jau aš kiekvieną laisvą minutę išnaudoju kokybiškiems moksliniams tyrimams studijuoti, savišvietai, o taip pat ir kitų švietimui.

Sukauptos medžiagos tiek daug, kad neįmanoma visko perskaityti, o aprašyti ir paprasta „žmonių“ kalba pateikti jums ir išvis laiko nelieka. Bet kartais svarbūs dalykai taip „pramuša“, kad tekstas susidėlioja pats.

Štai šiandien paskaičiau rimtą tyrimą apie tai, kada jaunas medis pradeda atiduoti deguonį į aplinką. Ta prasme, kada jo auginimo, sodinimo ir priežiūros sukelta tarša kompensuojama jo paties pagaminamu deguonimi.

Nustebsite, bet mieste pasodintas medis iš medelyno „gryną“ deguonį pradeda teikti tik apie 33-iuosius savo gyvenimo metus...

Kodėl svarbu saugoti senuosius?

Žinant, kad mieste medžio amžius dažnai nesiekia ir penkiasdešimties, nauda iš naujai pasodintų medžių tikrai gana menka. Štai kodėl mums taip svarbu ne sodinti kuo daugiau jaunų medžių, o kuo labiau saugoti jau esančius. Senieji medžiai apskritai yra verti pagarbos ir pasigėrėjimo, nes daugiau tokie miestuose esamomis sąlygomis jau neužaugs.

Didėjantis susidomėjimas miesto medžiais sprendžiant aplinkosaugos klausimus verčia atidžiau pažvelgti į medžių tvarumą. Nors akivaizdi medžių nauda yra gana apčiuopiama ir gerai dokumentuota, beveik nėra darbų, kurie tyrė išlaidas, susijusias su miesto medžių auginimu, priežiūra ir šalinimu.

Čikagos tyrimas: medžio gyvavimo ciklas

Čikagoje atliktame tyrime medžio gyvavimo laikas skirstomas į šešis etapus:

  1. Auginimas medelyne.
  2. Medžių sodinimas.
  3. Medžių augimas.
  4. Medžių priežiūra.
  5. Medžių šalinimas.
  6. Medžių utilizavimas.

Kiekvienas medžio gyvenimo etapas reikalauja įvairaus laipsnio energijos sąnaudų. Čia siekta apskaičiuoti, kada medis pasiekia taršos neutralumo tašką, ir nustatyti, ar miesto medžiai yra grynieji anglies absorbentai, ar šaltiniai.

Šiame tyrime buvo įvertintos gyvavimo ciklo sąnaudos, naudojamos miesto medžių, auginamų trijose skirtingose miesto aplinkose, priežiūrai: gyvenamojo, komercinio miesto centro ir pramoninio.

Tyrimas parodė liūdną statistiką apie vidutinę ypač dažnai mieste sodinamo klevo gyvenimo trukmę:

  • Gyvenamuosiuose rajonuose: ~48 metai.
  • Komercinėse vietose: ~31 metai.
  • Pramoninėse vietose: ~30 metų.

Reiškia, dažnai per savo gyvenimo trukmę medis net nesugeba kompensuoti jo auginimu aplinkai padarytos žalos...

Mažiau technikos – daugiau naudos

Tiesa, tarša medžiui auginti ženkliai sumažėja jo auginimui ir priežiūrai naudojant kuo mažiau technikos: didelių sunkvežimių, keltuvų ir grandininių pjūklų juos genint.

Aš visada sakau, kad medį reikia prižiūrėti nuo jaunumės, tada tam užteks rankinio pjūklelio, kuris yra tiek taršus, kiek užteršta aplinkos jo pagaminimui ir arboristo dažnesniam kvėpavimui palaikyti. Be to, mažo medžio – mažos žaizdos, kurios užgyja greičiau ir be didesnių pasekmių.

Visai kitaip yra, kai tenka prižiūrėti niekada neprižiūrėtą brandų medį, kuris jau turi savo didžiulių žaizdų ir kartais, priimant sunkius sprendimus dėl jo stabilumo, tenka nemažų žaizdų padaryti ir pjūklu.


Kristina Žalnierukynaitė
UAB „Arbovita ir Ko“